- vantoti
- vantóti, -ója, -ójo 1. refl.žr. vanoti 1 (refl.): Su vanta vantókis pirty J. 2. tr., intr. prk. sunkiai, daug dirbti, triūsti, duoti: Perdien tep vantojo, ir tik du litu užmokėjo Krok. Kad aš vakar daug išvantójau [dainų], vantójau vantójau – šiandie jau nebeatsimenu Srj. \ vantoti; išvantoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
